VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
2019 m. rugpjūčio 19 d.
 
bck
2019 rugpjūtis
fow
P
A
T
K
P
Š
S
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
1
Renginys
Posėdis
Sportas
Komitetas
Taryba
Kinas
 
s
Netrukus pradės veikti nauja Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainė! Išbandykite!

2012 m.

 

2012 METŲ GAISRAI IR GELBĖJIMO DARBAI VARĖNOS RAJONE

     2012 metais Varėnos rajone kilo 163 gaisrai. Palyginti su 2011 metais, jų sumažėjo 7,39 proc. Gaisruose žuvo 1 žmogus (2011 m. - 3), o 2 gyventojai (2011 m. - 6) patyrė traumų. Gaisras, kuriame 2012 metais žuvo žmogus, kilo kaimo vietovėje dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. 2011 metais žmonių žūties gaisruose priežastys buvo: priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, neatsargaus elgesys su ugnimi ir neatsargus rūkymas.

     Gaisrų metu pavyko išsaugoti 27 pastatus, 2 transporto priemones. Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiai 81 kartą išvyko atlikti kitų gelbėjimo darbų. 4 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 14 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms ir 3 kartus kitoms įmonėms ar organizacijoms. 5 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo, o šių darbų metu jie ištraukė 3 skenduolius (2011 m. - 3 ir vienas žmogus buvo išgelbėtas). Be to, 3 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms. Šių išvykimų metu žuvusių žmonių nebuvo, 1 patyrė traumas ir 1 buvo išgelbėtas. Taip pat 33 kartus teikė techninę pagalbą (ne eismo įvykio metu, sugedus automobiliui ir užblokavus kelią, jam užklimpus, užgriuvus medžiams ir pan.), 6 kartus gelbėjo gyvūnus, panaudodami absorbentus rinko išsiliejusius naftos produktus, buvo iškviesti atidaryti duris, išsiurbti vandenį ir kt.

     Kaip ir kasmet, daugiausia gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose - 86, arba 52,8 proc. visų gaisrų. 2011 m. gaisrų skaičius atvirose teritorijose (pievose, miškuose) buvo toks pats - 86. 21 gaisras (arba 12,88 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 22 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (13,5 proc.), 12 kartų degė transporto priemonės (7,36 proc.), 5 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (3,07 proc.). Ugnis sunaikino 13 pastatų, 3 transporto priemones, 36 tonas pašarų, 345 kv. m gyvenamojo ploto ir 758 kv. m negyvenamojo ploto.
     Gaisrų skaičiaus priklausomybė nuo jų kilimo priežasčių 2012 metais pateikiama grafike:


 

Įvykiai  gruodžio 31 d.

2012-12-31 10.49 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Varėnos mieste dega namas. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms patalpos buvo uždūmintos, prie krosnies degė malkos ir įvairios atliekos. Gaisro metu aprūko dvi gyvenamojo namo Dainavos g., Varėnos m. patalpos.

2012-12-31 11.17 val. gautas pranešimas, kad J. Basanavičiaus g. 48, Varėnos m. į šulinį įkrito šuniukas. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgomas šuniukas buvo ištrauktas iš 2m gylio šulinio.

Įvykiai  gruodžio 21-26 d.

 2012-12-21 05.33 val. gautas pranešimas, kad Perlojos k., Varėnos sen. dega lentpjūvė. Atvykus pirmosioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, dalis pastato degė atvira liepsna. Gaisro metu sudegė apie 200m² stogo dangos, degusioje pastato dalyje buvę lentos ir staklės, apdegė sienos. Likusi lentpjūvės dalis buvo išsaugota.

2012-12-21 14.52 val. gautas pranešimas iš Varėnos r. PK budėtojo, jog kelio Varėna - Babriškės 9 kilometre yra apsivertęs miškovežis ir užblokuota važiuojamoji kelio dalis. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir panaudojus automobilinę gervę, miškovežis Volvo buvo atverstas, kelias atlaisvintas.

2012-12-21 17.10 val. gautas pranešimas, kad Valkininkų mstl. Valkininkų sen. įklimpo automobilis, kuriame yra mažametis vaikas. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms  ir panaudojus buksyravimo lyną ištrauktas automobilis VW LT 28.

2012-12-23 09.40 val. gautas pranešimas iš gyvūnų prieglaudos UAB "Nuaras", kad Matuizų k., Matuizų sen. Duobupio upelyje įšalo sužeista gulbė. Atvykus pirmosioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms gulbė išlaisvinta ir perduota gyvūnų prieglaudos darbuotojams.

2012-12-23 09.29 val. gautas pranešimas, kad dega namas. Atvykus pirmosioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms Subartonių k., Merkinės sen. degė pastato stogas ties dūmtraukiu. Gaisro metu aprūko pastato sienos ir sulietas patalpų vidus. Nuardyta apie 7m² stogo dangos ir 3m² perdengimo.

 2012-12-24 08.00 val. gautas pranešimas, kad Kapiniškių k., Marcinkonių sen., dėl užpustyto kelio GMP automobilis negali privažiuoti prie ligonio namų. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms  ir panaudojus buksyravimo lyną, GMP automobilis nutemptas iki ligonio namų ir atgal.

2012-12-24 15.34 val. gautas pranešimas, kad Merkinės mstl., Merkinės sen. dega ūkinis pastatas. Atvykus pirmosioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms pastato stogas degė atvira liepsna, dalis jo buvo sukritusi. Gaisro metu sudegė šiferiu dengtas pastato stogas. Išsaugotas greta stovintis pastatas (apie 1 m. atstumu).

2

012-12-26 02.08 val. gautas pranešimas, kad Subartonių k., Merkinės sen. dega pirtis. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms pastatas degė atvira liepsna, stogas buvo sukritęs. Gaisro metu sudegė pirties stogas, apdegė sienos.


Varėnos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja

KŪRENKIME SAUGIAI 

        Gaisras Rūsingės k., Merkinės sen. Šiais metais Varėnos rajone dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilo 13 gaisrų, viename iš jų žuvo žmogus. Kasmetė gaisrų statistika rodo, kad gaisruose žūstančių žmonių padaugėja šaltaisiais metų mėnesiais. Atvėsus orams, gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, intensyviau naudoja šildymo įrenginius ir elektrinius buitinius prietaisus dažnai nesilaikydami elementarių priešgaisrinės saugos taisyklių.        Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kasmet šildymo sezono laikotarpiu inicijuoja akciją „Kūrenkime saugiai", kurios tikslas - atkreipti socialiai remtinų šeimų ir piliečių dėmesį į naudojamų kietojo kuro krosnių priešgaisrinę būklę ir padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Šių metų lapkričio mėnesį Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai kartu su Varėnos rajono seniūnijų darbuotojais aplankė 32 socialiai remtinas šeimas ir piliečius, įvertino naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę, patarė kaip saugiai eksploatuoti krosnis, dūmtraukius, elektros prietaisus ir instaliaciją.
          Vykdant akciją „Kūrenkime saugiai" siekiama įgyvendinti gaisrų prevenciją socialiai remtinų šeimų būstuose, tačiau valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai pataria visiems rajono gyventojams atkreipti dėmesį, ar jų namuose naudojamos krosnys įrengtos tinkamai ir eksploatuojamos saugiai. Primename bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nustatytus reikalavimus, kurių laikantis kūrenama krosnis netaps gaisro mūsų namuose priežastimi:     - privalome valyti suodžius iš dūmtakių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu - ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Palėpėse mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti;          - pradedant šildymo sezoną krosnis ir dūmtraukius būtina pataisyti, atidžiai apžiūrėti ar prie krosnies nesiliečia degios medžiagos, ar tvarkingos pakuros durelės;    - degios arba sunkiai degios grindys po krosnies pakuros durelėmis turi būti uždengtos metaliniu 700 x 500 mm lakštu, saugančiu nuo iškritusių žarijų;    - eksploatuojant krosnis svarbu nepalikti atvirų pakuros durelių, nelaikyti kuro prie pakuros. Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti bet kokius daiktus. Arčiau negu 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir suliepsnoti;    - nepatikėkime šildymo įrenginių priežiūros mažamečiams vaikams, net ir trumpam laikui. Nedidelis gaisro židinys jau per 30 sekundžių gali tapti nekontroliuojamas, po 2 minučių kyla pavojus gyvybei, o per 5 minutes ugnis gali apimti visą namą.           Jeigu gaisro nepavyko išvengti, svarbiausia prisiminti Bendrojo pagalbos centro telefono numerį 112, kuriuo galima iškviesti pagalbą nelaimės atveju.

                                    PERSPĖJIMO SISTEMOS MODERNIZAVIMAS -

                            GRESIANT AR SUSIDARIUS EKSTREMALIAI SITUACIJAI

                     GYVENTOJAI GAUS INFORMACIJĄ TRUMPAISIAS PRANEŠIMAIS


        Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), įgyvendindamas Europos Sąjungos projektą ,,Gyventojų perspėjimas ir informavimas, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą", įdiegė gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, užtikrinančią gyventojų perspėjimą ir informavimą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus. Naujoji perspėjimo sistema papildys šiuo metu naudojamą garsinių sirenų sistemą.
        Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema skirta laiku informuoti Lietuvos gyventojus ir užsienio valstybių piliečius, esančius Lietuvos teritorijoje, apie gresiančią ekstremalią situaciją ir rekomenduoti tolimesnius veiksmus. Sistema įdiegta siekiant įgyvendinti pagrindinius civilinės saugos sistemos tikslus - ekstremalios situacijos metu padėti visuomenei išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką.
        Pranešimais į mobiliuosius telefonus bus informuojama apie gamtines nelaimes, chemines avarijas ir kitas ekstremalias situacijas. Ši paslauga gyventojams yra nemokama.
        Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemai naudojama korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologija, t.y. pranešimai vienu metu perduodami visiems pasirinktoje teritorijoje esantiems gyventojams per trumpą laiką - 2-3 sekundes. Korinio transliavimo technologija leidžia perduoti šiuos pranešimus, net jei tinklas yra perkrautas. Pranešime telpa 15 puslapių teksto po 92 simbolius. 
        Norint gauti korinio transliavimo pranešimus, perspėjančius gyventojus, mobiliuosiuose telefonuose būtina aktyvinti šių pranešimų priėmimo funkciją. Aktyvinimo instrukcija populiariausiems įvairių gamintojų mobiliesiems telefonams yra pateikta internetinėje svetainėje http://www.vpgt.lt/index.php?-630085069= .
        Jei sąraše nepateikta Jūsų telefono modelio funkcijos aktyvinimo instrukcija, reikėtų vadovautis vienu iš to paties gamintojo pateikiamos aktyvinimo instrukcijos variantų. Meniu punktų vertimas telefone ir atmintinėje gali skirtis. Tokiu atveju ieškokite panašių meniu punktų, pavyzdžiui, korinis transliavimas gali vadintis: Cell Broadcast, transliacija, naujienų pranešimai ir pan. Rinkoje yra telefonų, kurie arba negali priimti korinio transliavimo pranešimų, arba ši funkcija nėra valdoma per telefono meniu. Dauguma telefonų gali priimti korinio transliavimo pranešimus įdiegus papildomą programinę įrangą. Ar jūsų turimam telefono aparatui yra sukurta speciali programinė įranga, galite pasitikrinti tinklalapyje http://www.vpgt.lt/ .
        Daugiau informacijos apie telefonų funkcijų aktyvinimą pateikiama ir periodiškai atnaujinama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje http://www.vpgt.lt/ . Telefonų funkcijų aktyvinimo klausimais prašome kreiptis el. paštu gpis@vpgt.lt  arba  tel. (8 5) 271 6853.


                                 NEATSARGAUS ELGESIO ANT LEDO KAINA - GYVYBĖ

         Paspaudus šaltukui ir užšalus vandens telkiniams prasideda pramogų metas vaikams, kuriuos vilioja žaidimai ant ledo, žvejai skuba pasimėgauti poledine žūkle. Svarbu prisiminti, kad tiems, kurie nežino ar nesilaiko saugaus elgesio ant ledo taisyklių, prasideda ne pramogų, o pavojų metas.
         Šių metų gruodžio mėnesį žūklė ant netvirto ledo Kaniavos seniūnijoje, Varėnos rajone jau pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę, todėl kaip ir kasmet, Varėnos priešgaisrinės priežiūros pareigūnai primena kokie pavojai tyko ant užšalusių vandens telkinių ir kaip elgtis įvykus nelaimei.
          Lipti ar važiuoti ant neseniai užšalusio ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga. Būtina žinoti, kuriose ledu padengtų vandens telkinių vietose tyko pavojai. Vanduo iš lėto šąla ten, kur auga žolės, vandenyje įkritę medžių šakos ar kiti daiktai, iškirstos eketės, ledas užsnigtas ar teka povandeninės srovės. Čia ledas paprastai trapus ir plonas, todėl šias vietas einant ledu derėtų aplenkti. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas dar pavojingesnis upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ar šaltiniais.
          Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Svarbu žinoti, kad vieną žmogų išlaiko 7 cm storio ledas, o grupei žmonių išlaikyti būtinas ne mažesnio kaip 12 cm storio ledas. Pajutus linkstantį ledą ar jam pradėjus traškėti, tam, kad išvengti įlūžimo, reikėtų padidinti atramos į ledą plotą, t. y. atsiremti į jį rankomis, panaudoti meškerę ar kitokį daiktą ir gulint šliaužti į krantą.
          Įlūžus būtina prisiminti veiksmus, galinčius išsaugoti skęstančiojo gyvybę:

  • nepraraskite savitvardos ir nepasiduokite panikai;
  • iš karto imkitės gelbėjimosi veiksmų - stenkitės išsilaikyti vandens paviršiuje ir ant ledo krašto iššliaužti ant nugaros, taip visada lengviau išlipti iš eketės. Visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto - ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas.
  • ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn;
  • užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis, reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
          Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, kvieskite pagalbą telefonu 112. Gelbstint įlūžusįjį veikti reikia greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje:
  • artinkitės prie eketės labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jeigu yra galimybė po savimi patieskite šaką ar lentą ir šliaužkite ant jos;
  • prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, todėl skęstančiajam ištieskite šaką, lentą, numeskite virvę ar tvirtai surištus šalikus - ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 m nuo eketės krašto;

• ištraukus žmogų ant ledo, šliaužkite su juo kuo toliau nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau pristatykite į šiltą vietą.

 

 

 

varena.lt paskelbtą informaciją galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik nurodžius varena.lt interneto svetainę kaip šaltinį.
senrude
s
Grįžti į pradinį puslapįEl. paštas
Apklausa

Ar reikėtų pertvarkyti eismą Varėnos miesto Vytauto gatvėje, vietoje dviračių juostų, įrengiant dviračių taką?

 
 
 
s

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vytauto g. 12, 65184 Varėna, tel. (8 310) 31 500, faks. (8 310) 51 200, el.p. info@varena.lt.
 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188773873

s

Sprendimas: Fresh Media
Naudojama EasyWeb 3.0 sistema