VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
2019 m. lapkričio 23 d.
 
bck
2019 lapkritis
fow
P
A
T
K
P
Š
S
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
Renginys
Posėdis
Sportas
Komitetas
Taryba
Kinas
 
s
Netrukus pradės veikti nauja Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainė! Išbandykite!

Patarimai, straipsniai

 

Švenčių pavadinimai

 

Neklyskime rašydami dokumentų pavadinimus

 

Varėnos rajono bažnyčių pavadinimai

 

Kaip rašyti prašymą? 

 

Moterų pareigų pavadinimai

 

Neteiktinos vartoti svetimybės

 

Atmintinė „Taisyklingai kalbėkime telefonu"

 

Atmintinė „Taisyklinga vizitinė kortelė - įvaizdžio dalis" 

 

ATMINTINĖ RAŠTŲ RENGĖJAMS

 

Atmintinė išorinės reklamos rengėjams 


 

Aktuali informacija apie žodžio „euras" vartojimą

Šiuo metu aktualu, kaip lietuvių kalboje vartotinas žodis „euras", kokios naujo piniginio vieneto santrumpos. Pateikiame informaciją iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko (interneto svetainė www.vlkk.lt).

„Euro" ar „euras"?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) (Žin., 2004, Nr. 160-5875) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas - su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. 2014 m. nutarimas papildytas pastaba (žr. 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-2 (151)): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu)."

Kokia „euro" santrumpa?

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą - Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa - Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį .

Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati - ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Ar vartotina vienaskaita „euro, lito centai"?

Taip, vartotina. Čia nusakoma šimtoji euro, lito ar kt. dalis, taigi euro centai, lito centai (pvz.: Greitai bus išleisti pirmieji euro centai. Tai pirmieji du euro centai).

Apibendrintai nusakant popierinius ar metalinius pinigus, vartojama daugiskaita: eurų, litų ir kt. banknotai, eurų, litų ir kt. monetos, centų monetos (pvz.: Grynieji pinigai yra litų banknotai ir monetos bei centų monetos. Sausio 1-ąją grynųjų eurų banknotai ir monetos į apyvartą išleisti dvylikoje ES šalių. Visos eurų monetos yra apvalios).

Žinoma, sakysime vieno lito banknotai, vieno cento monetos (pvz.: Palūšės bažnyčioje visiems įteikti laminuoti vieno lito banknotai. Vieno lito banknotai cirkuliuoja apie 8 mėnesius, nelygu, kaip saugomi. Jau išleistos 1 euro monetos).

 


 

Dzūkų tarmė

 

        Prakalbinęs Varėnos krašto žmones, širdimi gali pajusti tarmės grožį, skambesį ir savitumą. Tik Dzūkijoje gali išgirsti iš širdies plaukiančius meilius mažybinius kreipinius: širdela, uogela, saulala, vaikeli, aukseli. Iš visų tarmių lengviausia atskirti mūsų tarmę, nes vartojama daug c ir dz. Net vardas dzūkai kilo nuo ypatybės dzūkuoti. Čia vietoj garsų č, dz tariama c, dz, pvz.: cia (čia), dziaugsmas (džiaugsmas), sveciai (svečiai). Vietoje priebalsių t, d bei jų junginių su v, einančių prieš balsius i, y, į, ir dvibalsį ie, dzūkai taria c, dz, pvz., cikras (tikras), cykus (tykus), pecį (petį), kecvirtas (ketvirtas), dzvylika (dvylika). Tariama ų, į ir -u, -i vietoj ą, ę ir -a, -e, pvz. kųsnis (kąsnis), grįžia (gręžia), vaikų (vaiką), mergaitį (mergaitę). Pagal tarmių klasifikaciją varėniškių šnekta priskiriama pietų aukštaičių (dzūkų) tarmei.

      Varėnos krašto žmonių tarme domėjosi ir įvairiais laikotarpiais tyrinėjo mokslininkai. Iš įvairių vietovių 1910-1912 m. medžiagą rinko žymus etnografas, archeologas ir kalbininkas E. Volteris. Nuo XX a. pradžios buvo renkama medžiaga didžiajam Lietuvių kalbos žodynui. Į šį žodyną pateko žodžių ir iš mūsų rajono vietovių. Apie Zervynų, Merkinės, Dubičių šnektą rašė A. Vidugiris ir D. Skurkaitė. Mūsų krašto šnektos ypatybių pateikta kalbininkų Z. Zinkevičiaus, Ž. Urbonavičiūtės-Markevičienės, V. Grinaveckio ir kitų dialektologų moksliniuose darbuose. Didžiausias leidinys - Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojos, humanitarinių mokslų daktarės Astos Leskauskaitės sudaryta knyga „Marcinkonių šnektos tekstai". Šią knygą ir šnektos garsų įrašų kompaktinį diską 2009 m. išleido Lietuvių kalbo institutas. Knygos skyriuje „Šnektos plotas ir svarbiausios ypatybės" apžvelgiama Marcinkonių šnektos ypatybės. A. Leskauskaitė knygos patarmėje rašo, kad „į tekstų rinkinį pateko tik nedidelė dalis pasakojimų, 2002-2007 metais užrašytų Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus ekspedicijose iš Marcinkonių, Rudnios, Puvočių, Mardasavo, Kašėtų, Zervynų, Darželių, Margionių, Žiūrų ir kitų kaimų gyventojų. Ekspedicijose sukaupta medžiaga saugoma šio instituto Tarmių archyve." Sudarytojos nuomone, šis tekstų rinkinys turėtų būti vertingas ne tik dialektologams, leksikografams, kalbos istorijos ir kitų kalbotyros šakų specialistams, bet ir  etnologams, kraštotyrininkams, istorikams, ir visiems, kam rūpi gimtojo krašto praeitis ir dabartis, kam brangus dzūkiškos šnektos skambesys ir grožis.

    Varėnos krašto žmonėms gimtoji šnekta yra brangi. Mokslininkų tyrinėjimai ir paskelbti darbai skatina dar atidžiau pažvelgti į tarmės unikalumą, turtingumą, grožį, ją gerbti ir puoselėti.

 

                                                                 Vyr. specialistė kalbos tvarkytoja Genė Palevičienė

 


Atmintinė

„Taisyklingai kalbėkime telefonu"

 

Kalbėjimas telefonu

 

   Šiais laikais gyvenimo neišsivaizduojame be telefono. Nuomonė apie įstaigą dažnai susidaroma iš to, kaip jos darbuotojai kalba telefonu, ypač jei juo daug  bendraujama ar aptarnaujami asmenys. Kiekvienas darbuotojas, kalbėdamas telefonu, formuoja įstaigos įvaizdį.

   Bendraudami tiesiogiai turime daug galimybių reikšti mandagumą ar draugiškumą ne tik žodžiais, bet ir gestais, o kalbėdami telefonu savo geras manieras parodome intonacija ir žodžiais, todėl juos reikėtų parinkti rūpestingiau negu kalbantis akis į akį. Mūsų įtemptame kasdieniame gyvenime tai nėra lengva, tačiau turime suprasti, kad netinkamas žodis, netinkama kalbėjimo telefonu maniera gali sukelti didesnių nesusipratimų, negu tiesioginiame pokalbyje.

   Kalbant telefonu, mūsų balsas turėtų skambėti aiškiai ir lėtai, nes nerišliai perduota informacija gali būti perduota iškraipyta.

 

Aptarnavimas telefonu reglamentuotas

                

   Kaip aptarnaudami asmenis telefonu turi kalbėti viešojo administravimo įstaigų darbuotojai, reglamentuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Šio dokumento IV skyriuje yra nurodyta:

 

   „46. Aptarnaudamas asmenį telefonu, valstybės tarnautojas turi laikytis šių taisyklių:

   46.1. pakelti telefono ragelį prieš trečią skambutį (pageidautina);

   46.2. prisistatyti skambinančiajam, pasakydamas institucijos pavadinimą, savo pareigas ir pavardę;

   46.3. atidžiai išklausyti, prireikus paprašyti plačiau paaiškinti prašymą;

   46.4. aiškiai ir tiksliai atsakyti į klausimus;

   46.5. pasistengti iš karto atsakyti į klausimus, prireikus laiko išsamiam atsakymui parengti, tiksliai nurodyti kito pokalbio telefonu laiką arba pasiūlyti perduoti atsakymą kita komunikacijos priemone;

   46.6. ramiai kalbėtis, mandagiai atsisveikinti."

 

Kalbėkime taisyklingai

 

   Telefonas.  Ne visi gerai kirčiuojame šį žodį. Dažnai sakoma telefonas (kirčiuojam antrąjį skiemenį), o reikia sakyti telefonas ( kirčiuoti trečiąjį skiemenį).

 

   Klausau. Alio.  Abu variantai geri; lietuviškasis klausau mūsų dienomis dažnesnis. Tomo Edisono pasiūlytą alio ne visi taisyklingai tariame. Kirčiuoti reikia paskutinį skiemenį su ilguoju o ir tarti su minkštu priebalsiu l. Tagi alio, ( ne alio ir ne alo).

Nedera atsiliepti teigiamuoju žodžiu taip. Pokalbis dar nepradėtas - nėra ko nei teigti, nei neigti: nei sakyti taip, nei ne.

 

   Laba diena. Labą dieną.  Abu variantai geri.

 

   Prašom (arba prašyčiau) pakviesti prie telefono... Tai mandagi, taisyklinga frazė.

   Nemandagu sakyti - Pakvieskit tą ir tą. Dažnai girdime prašant: Pakvieskit, prašau..., bet, deja, toks mandagumas skolintas iš kitų kalbų - laikytinas klaida. Lietuviškai taip prašyti negalima.

Kreipdamiesi į ką nors, ko prašydami ar pageidaudami, nuo seno lietuviai yra įpratę pirmiausia tarti mandagumo žodį prašom, o paskui jau reikalaujamą veiksmažodį. Tik ne liepiamąją veiksmažodžio nuosaką, o bendratį. Taigi sakykime taisyklingai: Prašom pakviesti...

 

   Prašyčiau.  Šia forma išreiškiamas labai mandagus, švelnus kreipimasis, kai prašoma kokios paslaugos. Galima dar pridėti prieveiksmį labai ar pasinaudoti kitomis formomis, ypač su dalelytėmis gal, ar.  Galima vartoti tokias formuluotes: Labai prašyčiau pakviesti... Gal pakviestumėt... Ar nepakviestumėt... Gal galėtumėt pakviesti... Gal kartais pakviestumėt... Norėčiau kalbėti su ponu Petraičiu... Prašyčiau sujungti su...

   Netinka įsakmūs reikalavimai: Duokit man direktorių. Duokit man vedėją. Veiksmažodis duokit čia logiškai nesuprantamas. Juk direktorius, vedėjas ar viršininkas - ne daiktai, kuriuos sekretorė reikalaujantiems galėtų duoti.

   Pasitaiko keistų, nemandagių teiravimųsi: Ar direktorių (vedėją) turit? Atsakymas: Turim arba neturim. Lietuvių kalbos normos neleidžia nei taip klausti, nei taip atsakyti. Kai norime sužinoti, ar pageidaujamas asmuo yra įstaigoje, tai taip ir klauskime: Ar direktorius yra? (beje, ir kirčiuokime yra, o ne yra). Tik niekada nevartokime pasakymo: Ar direktorius yra pas save?

 

   Prašom palaukti, tuojau pakviesiu. Tučtuojau pakviesiu. Gerai, pakviesiu. Geros, mandagios frazės.

Į prašymą ką pakviesti venkime atsakyti žodžiais: Minutę, minutėlę, sekundę, sekundėlę. Geriausi žodžiai pasidaro įkyrūs, kai juos ta pačia reikšme, tokiomis pat aplinkybėmis vartojame.

   Jei prašomas asmuo čia pat, mes tariame mandagumo žodį prašom ir paduodame ragelį. Galime sakyti: Prašom. Perduodu ragelį.      Jei prašomo asmens tuo tarpu nėra, mandagūs bendradarbiai atsako: Šiuo metu jo nėra. Prašom paskambinti vėliau. Gal ką jam pasakyti? Pranešti, kas skambino?

   Jeigu kalbėdami telefonu, ko nors neišgirstame, nesuprantam, mandagiai paprašome pakartoti: Atsiprašau, nesupratau. Prašom pakartoti.

   Jeigu skambintojas, prašantis vadovo, neprisistato, sekretorė turi pasiteirauti: Ar galiu pasakyti merui (direktoriui, vedėjui), kas skambina? Kaip pranešti merui (direktoriui, vedėjui), kas prašo?

 

Kaip rašyti telefono numerius?

 

   Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos viršininko 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IV-1162 (Žin., 2005, Nr. 152-5628, 2006, Nr. 88-3502), nustato telefono ryšio numerių rašymo tvarką. Rekomendacijose nurodytas telefono numerių grupavimas, simbolių vartojimas, atkreiptas dėmesys į tarpus tarp miesto kodo ir telefono numerio ir kt. Kai kuriuos dalykus dar kartą primename.

   Vartojamos santrumpos:  telefonas - tel. , faksas - faks., mobilusis telefonas - mob.

   Telefono ryšio numerio skaitmenys gali būti grupuojami taip:

         1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567

   Nacionaliniai telefono ryšio numeriai rašomi taip

                                  Tel. (8 310)  31 505

                                  Tel. (8 5)  211 2292

                                  Faks. (8 310)  31 505

                                  Faks. (8 5)  211 2294

                                  Mob. 8 687  18 140

                      Tarptautiniai telefono ryšio numeriai rašomi taip:

                                  Tel. + 370 310  31 505

                                  Tel. + 370 5  211 2292

                                  Fax + 370  310  51 200

                                  Fax + 370 5  211 2294

                                  Mob. + 370 687  18 140

 

* * *

 

   Nurodant telefonų, faksų numerius po santrumpų tel. arba faks. dvitaškis rašomas, kai pateikiami du ar daugiau numerių. Jei nurodomas tik venas numeris, dvitaškio nereikia, pavyzdžiui: tel. (8 310)  31 505; tel.: (8 310)  31 505, (8 310)  31 500; faks. (8 310)  51 200, o ne faks.: (8 310)  51 200.

 

   Vartokime žodžių junginius telefonas pasiteirauti, pasiteiravimo telefonas, informacinis telefonas, pasiteirauti galima telefonu, informacija teikiama telefonu, o ne telefonas pasiteiravimui.

 

   Kur kas geriau vartoti telefonas pasiteirauti, o ne kontaktinis telefonas.

 

 

 

 

   Pagal A. Kučinskaitės knygą „Kalbos etiketas", A. Lydekos „Protokolo pagrindai", Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IV-1162, parengė Dokumentų ir ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė kalbos tvarkytoja G. Palevičienė.

Atmintinė

 „Taisyklinga vizitinė kortelė - įvaizdžio dalis"

 

Informacija vizitinėse kortelėse

 

   „Vizitinė kortelė - tai specialus asmens lapelis, kur nurodomas asmens vardas, pavardė ir kiti ryšiams palaikyti reikalingi duomenys.

   Gali būti viršuje per vidurį rašomas vardas ir pavardė, žemiau (mažesniu šriftu) einamųjų pareigų pavadinimas arba profesija, apačioje lapelio kampuose - adresai ir telefono numeriai. Jų rašymo tvarka gali būti: darbuotojo (jei nurodytos pareigos) - kairėje darbovietės adresas, dešinėje darbovietės ir namų telefonai [...] Privataus asmens - kairėje pusėje rašomas namų adresas, dešinėje namų telefonas (arba namų ir darbo telefonai)" (Žr. el. „Kanceliarinės kalbos patarimai").

   Armino Lydekos knygoje „Protokolo pagrindai" (Vilnius, Eugrimas, 2008) nurodoma, kad dažniausiai iš viršaus į apačią rašomas įmonės ar organizacijos pavadinimas, asmens vardas ir pavardė, pareigos, kontaktai (adresai, telefonų, faksų numeriai ir kt.). Kartais vizitinė kortelė spausdinama su valstybės herbu arba įmonės logotipu, jie visada būna kortelės viršuje centre arba viršutiniame kairiame kampe.

Atstovaujama organizacija
 

Vardas, pavardė

Pareigos

 

 

Adresas                                 Telefonai


 

  

Vizitinės kortelės dydis ir spalvos

 

   Knygoje „Protokolo pagrindai" rašoma, kad klasikinis vizitinių kortelių dydis yra 6 x 9 cm, tačiau dažniausiai pasitaikantis dydis - 5 x 9 cm.

Pagal protokolo reikalavimus vizitinių kortelių spalva turėtų būti balta arba švelnaus spalvinio tono. Tačiau verslininkai neprivalo šio reikalavimo griežtai laikytis: jų kortelės gali būti įvairių spalvų. (Beje, prabangios kortelės spalvingumu nepasižymi). Turintieji lakią vaizduotę ir norintieji savo korteles išpuošti įmantriais raštais ir piešiniais turėtų nepersistengti, nes gresia pavojus susikurti ne vizitinę kortelę, bet karikatūrą.

Valstybės tarnautojams patartina turėti nespalvotas vizitines korteles.

 

Kalba

 

   Vizitinės kortelės spausdinamos tiek gimtąja kalba, tiek užsienio kalba (dažniausiai angliškai). Protokolo požiūriu tinkamiausios kortelės yra tos, kuriose informacija pateikiama tik viena kalba.

   Galima turėti daug vizitinių kortelių įvairiomis kalbomis, bet nė vienos iš jų įrašai neturėtų būti surašyti vienoje kortelės pusėje dviem kalbomis.

   Dažnai pasitaiko dvipusių kortelių, kurių vienos pusės įrašai yra viena (gimtąja), kitos - kita (užsienio) kalba. Tokios kortelės nepatogios techniniu požiūriu, nes vertimas turi būti visiškai autentiškas, t. y. abiejų pusių įrašai negali skirtis dydžiu, žodžių skaičiumi ir t. t., o jų prasmė turi idealiai sutapti. O juk pareigybes, institucijų pavadinimus kartais keblu tiksliai išversti, tuo labiau, kad pirmosios dažnai detalizuojamos, pavyzdžiui: bendrojo skyriaus viršininko pavaduotojas. Versdami akivaizdžiai susidursime su kalbų sistemų nesutapimu.

   Vizitinės kortelės turi būti parašytos be kalbos klaidų. Prieš užsakant tipografijos paslaugas, parengtos vizitinės kortelės turinį reikia patikrinti kelis kartus. Gerai būtų, kad pateiktus duomenis perskaitytų keli asmenys. Pateikiame, kaip taisyklingai parašyti lietuvių kalba ir kokių kalbos klaidų reikia vengti.

 

Valstybės įmonė „Beržas"

 

Vardenis Pavardenis

Direktoriaus pavaduotojas

 

        Vytauto g. 3                                                             Tel. (8 310)  77 777

        65184 Varėna                                                           Faks. (8 310)  33 333

        El. p. xxxxxxxx                                                         Mob. 8 111  11 111

 

 

   Vartojamos santrumpos: telefonas - tel., faksas - faks., mobilusis telefonas - mob., rajonas - r., savivaldybė - sav., seniūnija - sen., miestas - m., miestelis - mstl., kaimas - k., gatvė - g., prospektas - pr., bulvaras - bul., aikštė - a., alėja - al., skersgatvis - skg., akligatvis - aklg., skveras - skv., plentas - pl., kelias - kl., takas - tak., korpusas - K.

   Telefono numeriai rašomi su tarpeliais tarp skaičių, kurie gali būti grupuojami taip: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567, nurodant fiksuoto telefono ryšio numerį, miesto kodas rašomas skliausteliuose, pvz.: tel. (8 310)  30 000, mob. 8 687  18 140, mob. + 370 687  18 140.

   Įsidėmėtina, kad dvitaškis rašomas, kai nurodomas ne vienas, o du ar daugiau telefono numerių, pvz.: tel.: (8 310)  30 000, (8 310)  33 333. Kai nurodomas vienas telefono numeris, po santrumpos rašomas tik taškas.

   Elektroninį paštą galima trumpinti taip: el. paštas, e. paštas, el. p., e. p. (ne e-paštas, e-p, e-mail).

 

   Po elektroninio pašto, fakso arba jų santrumpų dvitaškio nereikia, pvz.: faks. (8 310)  55 555, el. p. xxxxxx.

   Rašant gatvės pavadinimą, reikia neužmiršti gatvės nuorodos santrumpos g.

   Jei gatvė pavadinta žmogaus pavarde, į pavadinimą įeina ir pirmoji vardo raidė, todėl būtina ją rašyti: M. K. Čiurlionio g. (ne Čiurlionio g.)

 

Gerai

Blogai

Tel. (8 310)  30 000

Tel.: 8 310 30000

Mob. 8 333  55 555

Mobile: 8 33355555

Faksas, faks.

Fax.

Elektroninis paštas, el. paštas, el. p., e. p.

e-mailas, imeilas, e-mail.

Vytauto g. 12

Vytauto 12

J. Basanavičiaus g.

Basanavičiaus g.

 

   Vizitinė kortelė yra žmogaus įvaizdžio dalis, ji išreiškia ją įteikiančio žmogaus stilių ir skonį. Todėl reikia gerai apgalvoti spalvą, tipą, šriftą, informaciją pateikti be kalbos klaidų, kad kortelė tinkamai apibūdintų asmenį ir jo veiklos sritį.

 

 

   Pagal knygą „Kanceliarinės kalbos patarimai", A. Lydekos „Protokolo pagrindai", Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko informaciją atmintinę rengė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Dokumentų ir ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė kalbos tvarkytoja G. Palevičienė.


 

ATMINTINĖ RAŠTŲ RENGĖJAMS

 

Pavadinimų rašymas

 

   Didžiosiomis raidėmis pradedami rašyti įstaigų, įmonių, organizacijų, komisijų, fondų, dokumentų, švenčių, renginių ir kitokie tiesioginės reikšmės pavadinimai.                     

   Sutrumpintų pavadinimų (be valstybės, respublikos, miesto, rajono, kaimo ir pan. vardų) taip pat tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.:

   Lietuvos Respublikos finansų ministerija - Finansų ministerija,

   Lietuvos nacionalinė filharmonija - Nacionalinė filharmonija,

   Varėnos darbo birža - Darbo birža, Lietuvos centro sąjunga - Centro sąjunga,

   Varėnos kultūros centras, Merkinės globos namai,

   Varėnos rajono savivaldybės taryba, Varėnos rajono savivaldybės administracija,

   Gamtos apsaugos fondas, Administracinė komisija,

   Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas,

   Varėnos rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklės,

   Moksleivių meno ir sporto šventė, Motinos diena.

 

   Visomis didžiosiomis raidėmis rašomi tik aukščiausiųjų valstybinės valdžios insti-tucijų, aukščiausiųjų tarptautinių organizacijų ir jų vyriausiųjų organų, valstybinių, ypatingos reikšmės dokumentų pavadinimai, pvz.:

   Lietuvos Respublikos Seimas,

   Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

   Lietuvos Respublikos Konstitucija,

   Europos Sąjungos Taryba.

 

   Jeigu įstaiga įmonė ar organizacija turi simbolinį pavadinimą (rašomą kabutėse), didžiąja raide dažniausiai rašomas tik šis simbolinis pavadinimas. Prieš simbolinį pavadinimą einantys gimininiai žodžiai pradedami mažąja raide (išskyrus sakinio pradžią ir iškabas), pvz.:

   parduotuvė „Šilas", kavinė „Vakarė", uždaroji akcinė bendrovė „Ertra", valstybės įmonė „ Dzūkijos šilas".

 

   Įmonės juridinę kategoriją nusakantys žodžiai gali būti sutrumpinti. Santrumpos rašomos didžiosiomis raidėmis, be taškų, pvz.:

   akcinė bendrovė - AB, individuali įmonė - IĮ, uždaroji akcinė bendrovė - UAB, valstybės įmonė - VĮ, viešoji įstaiga - VšĮ, savivaldybės įmonė -SĮ.

 

   Gimininiai žodžiai, reiškiantys bendrinį įmonės, įstaigos ar firmos vardą ir rodantys jos veiklos sritį ir pobūdį, neverčiami simbolinio pavadinimo dalimi ir rašomi be kabučių, pvz.:

   akcinė bendrovė Vilniaus bankas, AB Vilniaus bankas (ne AB „Vilniaus bankas");

   akcinė bendrovė Varėnos pieninė, AB Varėnos pieninė (ne AB „Varėnos pieninė");

   viešoji įstaiga Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras (ne VšĮ „Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras");

   savivaldybės įmonė Varėnos vaistinė, SĮ Varėnos vaistinė (ne SĮ „Varėnos vaistinė").

 

   Tiesioginės reikšmės pavadinimai linksniuojami, pvz.:

   viešoji įstaiga Varėnos ligoninė - viešosios įstaigos Varėnos ligoninės, viešajai įstaigai Varėnos ligoninei;

   savivaldybės įmonė Varėnos vaistinė - savivaldybės įmonės Varėnos vaistinės, savivaldybės įmonei Varėnos vaistinei.

 

   Įmonių, įstaigų ir organizacijų struktūrinių padalinių pavadinimai rašomi didžiąja raide, pvz.:

   Varėnos rajono savivaldybės tarybos Švietimo reikalų komitetas,

   Varėnos rajono savivaldybės administracijos Finansų skyrius,

   Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

   Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius,

   VšĮ Varėnos ligoninės Chirurgijos skyrius,

   Varėnos darbo biržos Darbo rinkos skyrius.

 

Mandagumo raiška

 

   Raštuose prašymuose ir panašiuose dokumentuose greta asmenvardžių gali būti mandagumo žodis, garbės vardo, laipsnio, pareigų pavadinimas: ponas Jonas Jonaitis, profesorius Aleksas Aleksynas, direktorius Petras Petraitis, gerbiamasis Domas Tamašauskas.

 

   Prašymuose, kvietimuose ir pan dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamės, pareigos:

   Varėnos rajono savivaldybės Merui

   Varėnos „Ąžuolo" vidurinės mokyklos Direktoriui

   Socialinės paramos skyriaus Vedėjui

 

   Gali būti vartojami tokie kreipiniai: Gerbiamasis Jonaiti; Ponas / Pone Petraiti; Profesoriau Jonaiti; Gerbiamasis vedėjau; Pone direktoriau; Gerbiamieji; Didžiai gerbiamieji; .Gerbiamasis pone (žodžiai ponas, ponia trumpinant žymimi mažąja raide p.)

   Oficialioje kalboje rekomenduojama įvardžiuotinė kreipinio forma: Gerbiamasis! Gerbiamoji! Gerbiamieji! Neįvardžiuotinė forma vartojama tik junginyje Didžiai gerbiamas pone, viršininke, dirtektoriau.

 

   Dokumento pabaigoje - prieš parašą - taip pat galima parodyti savo pagarbą adresatui. Dažniausiai vartojami du pagarbos raiškos būdai - Su pagarba arba pagarbiai. Abu šie variantai yra lygiaverčiai. Ir vienas, ir kitas gali būti vartojami.

   Dar viena mandagumo formuluotė, kurią galima vartoti - Jus gerbiantis (gerbianti), tačiau kol kas ji nelabai paplitusi. Po šių mandagumo formuluočių skyrybos ženklai nereikalingi.

 

Pagal knygą „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba" (V., 1992), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus (V., 1998), R. Vladarskienės straipsnį „Kanceliarinė kalba ir etiketas", A. Rinkevičienės  knygą „Dokumentų įforminimo ir rašymo rekomendacijos" parengė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Dokumentų ir ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė kalbos tvarkytoja Genė Palevičienė.


 

Atmintinė išorinės reklamos rengėjams

(Išorinės reklamos įrengimą reglamentuojančių teisės

aktų ištraukos)

 

 

   Reklaminės veiklos subjektai, projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pateikiame pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių išorinės reklamos įrengimą, ištraukas.

 

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo i š t r a u k o s

 

   2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

   2. Išorinė reklama - reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

   7. Prekių ženklas - bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

   8. Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

   4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai reklamai

   1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

   12 straipsnis. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai

   1. Draudžiama įrengti išorinę reklamą:

   5) neturint leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau - leidimas).

   4. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.

   5. Leidimas suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės.

   6. Savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą.

   7. Leidimas neišduodamas, jeigu:

   1) pateikiami ne visi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nurodyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimo per 5 darbo dienas ištaisyti šiuos trūkumus;

   2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų.

 

Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670) i š t r a u k o s

 

   2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

   Iškaba - ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas.

   Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.

   Reklaminis įrenginys - speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė (stendas, skydas, stulpas, vitrina ir pan.).

   Trumpalaikė išorinė reklama - išorinė reklama, kurios skleidimo trukmė yra ne daugiau kaip vienas mėnuo.

   4. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.

   11. Reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą.

   12. Draudžiama įrengti išorinę reklamą Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais.

   27. Leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais.

 

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo i š t r a u k o s

 

   2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

   16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

   17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

   18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.

   Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

   23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

   24 straipsnis. Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.

   Už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.

   Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo" i š t r a u k o s

   1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.

   2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

 

            Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo i š t r a u k o s

 

   5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas

   1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.

   2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

 

Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo (patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. DV-997) i š t r a u k o s

 

   II skyrius. Leidimų išdavimo paslaugos užsakymas.

   4. Pareiškėjas, norintis gauti paslaugą „Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimas", Savivaldybės administracijai raštu arba elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą (toliau - Kontaktinis centras) turi pateikti:

  4.1. paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, kurioje nurodoma: pareiškėjo (juridinio asmens) pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė; pareiškėjo (fizinio asmens) vardas, pavardė, gimimo data, adresas korespondencijai, individualios veiklos vykdymo registracijos pažymos ar verslo liudijimo numeris, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jeigu pareiškėjas jį turi); išorinės reklamos plotas, išorinės reklamos įrengimo adresas, vieta, reklamos skleidimo laikotarpis; informacija apie Savivaldybės institucijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą, jei reklaminis įrenginys, ant kurio numatoma skleisti išorinę reklamą, yra statinys, kuriam privalomas šis dokumentas; dokumento, patvirtinančio Savivaldybės institucijos sutikimą įrengti išorinę reklamą, jei žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių numatoma įrengti išorinę reklamą, priklauso Savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise; data ir numeris; kokiu būdu (tiesiogiai, registruotu laišku arba elektroninėmis priemonėmis) pareiškėjas norėtų gauti leidimą ir kokiu būdu (raštu arba elektroninėmis priemonėmis) pareiškėjas norėtų gauti leidimą išduodančios institucijos pranešimus;

   4.2. dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau - savininkas) sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas. Jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, - butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip;

   4.3. nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento kopiją, kai pareiškėjas yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas;

   4.4. išorinės reklamos įrengimo projektą (toliau - projektas), kurį sudaro:

   4.4.1. aiškinamasis raštas;

   4.4.2. reklaminio įrenginio vietos schema topografiniame plane, jei reklaminis įrenginys įrengiamas ant žemės;

  4.4.3. išorinės reklamos įrengimo vietą apibūdinantys duomenys (situacijos schema, viso objekto, ant kurio planuojama įrengti reklamą, esamos padėties spalvota nuotrauka ar objekto projektas (kai objektas nepastatytas ar neįrengtas);

   4.4.4. išorinės reklamos spalvinis ir grafinis vaizdas (įskaitant vaizdo nuotraukas ir fotomontažus);

   4.4.5. reklaminio įrenginio projektas, laikiklių ir tvirtinimo mazgų brėžiniai, jei reklama tvirtinama laikikliais;

   4.5. jei išorinė reklama įrengiama ant stulpų, lynų ar kitokių konstrukcijų, esančių virš gatvių, šiuos objektus eksploatuojančių subjektų raštišką sutikimą.

   5. Projekte turi būti nurodyti teisingi duomenys.

   6. Paraiška registruojama Savivaldybės priimamajame kompiuterinėje informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „Kontora".

  7. Prie paraiškos pridedami dokumentai ir projektas (dviem egzemplioriais), išskyrus atvejus, kai paslauga užsakoma elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba per kontaktinį centrą.

   8. Reklamos ant statinių ar kitų objektų projekte turi būti nurodyti tikslūs reklamos užsakovo, projektuotojo duomenys. Už juos tiesiogiai atsako reklamos projekto užsakovas.

 

   Parengė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Dokumentų ir ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė kalbos tvarkytoja G. Palevičienė

 


 

Ar galima vartoti žodžius „išsireikšti, išsireiškimas"?

     Ar galima taip išsireikšti? Ar tinka toks išsireiškimas? Dažnai taip klausiama kreipiantis kalbos konsultacijų. Veiksmažodis išsireikšti ir daiktavardis išsireiškimas yra vertalai iš rusų kalbos. Reikėtų vartoti lietuviškus žodžius pasakyti, pareikšti, posakis, pasakymas, pvz.: Ar galima taip pasakyti? Ar tinka toks pasakymas?

 

Ar galima sakyti: „Du tūkstantis"?

     Negalima. Turime sakyti: „Du tūkstančiai (ne du tūkstantis) pirmieji, du tūkstančiai (ne du tūkstantis) aštuntieji metai". Laukiame du tūkstančiai (ne du tūkstantis) devintųjų metų.
Du tūkstančiai devintieji - tai samplaikinis skaitvardis, kurio tik paskutinis žodis visada linksniuojamas, pvz.: du tūkstančiai devintieji metai, du tūkstančiai devintųjų metų, du tūkstančiai devintuosius metus.

 

Ar reikalingos svetimybės „parkingas, parkuoti, parkavimas"?

     Parkingas - nevartotina svetimybė, atėjusi iš anglų kalbos ir laikoma didžiąja kalbos klaida. Lietuviškas šio žodžio atitikmuo - automobilių aikštelė. Mūsų kalbai yra svetimi ir žodžiai parkuoti, parkavimas. Lietuviškai galime suprantamai ir aiškiai pasakyti automobilį pastatyti, o ne automobilį parkuoti. Automobilių parkavimas - tai automobilių statymas, automobilių stovėjimas. Požeminis automobilių parkingas - tai požeminė automobilių aikštelė. Taigi kalbėdami apie automobilių pastatymą, neturėtume pristigti lietuviškų žodžių, todėl svetimybių reikėtų nevartoti.

 

Ar vartotinas žodis „gerbūvis"?

     Gerbūvis - netaisyklingas vertinys, kuris laikomas didžiąja kalbos klaida. Didžiųjų kalbos klaidų sąraše yra teikiama, kad vietoje žodžio gerbūvis galime vartoti tokius žodžius:
     1. Gerovė, pvz.: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (taisoma gerove).
     2. Aplinka, pvz.: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (taisoma aplinką).
     3. Aplinkotvarka, pvz.: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (taisoma aplinkotvarkai).

varena.lt paskelbtą informaciją galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik nurodžius varena.lt interneto svetainę kaip šaltinį.
senrude
s
Grįžti į pradinį puslapįEl. paštas
Apklausa

Ar reikėtų pertvarkyti eismą Varėnos miesto Vytauto gatvėje, vietoje dviračių juostų, įrengiant dviračių taką?

 
 
 
s

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vytauto g. 12, 65184 Varėna, tel. (8 310) 31 500, faks. (8 310) 51 200, el.p. info@varena.lt.
 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188773873

s

Sprendimas: Fresh Media
Naudojama EasyWeb 3.0 sistema