VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
2019 m. rugpjūčio 24 d.
 
bck
2019 rugpjūtis
fow
P
A
T
K
P
Š
S
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
1
Renginys
Posėdis
Sportas
Komitetas
Taryba
Kinas
 
s
Netrukus pradės veikti nauja Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainė! Išbandykite!

Vietovardžiai

Varėnos vardo kilmė

Merkinės ir Valkininkų vardų kilmė

Kaimų vardų kilmė

Seniūnijų pavadinimų kirčiavimas

Varėnos rajono savivaldybės vietovardžiai

                      Jakėnų seniūnijos vietovardžiai

                      Kaniavos seniūnijos vietovardžiai

                      Marcinkonių seniūnijos vietovardžiai

                      Matuizų seniūnijos vietovardžiai

                      Merkinės seniūnijos vietovardžiai

                      Varėnos seniūnijos vietovardžiai

                      Valkininkų seniūnijos vietovardžiai

                      Vydenių seniūnijos vietovardžiai

Varėnos miestų partnerių vardai  

Varėnos miesto gatvių pavadinimai

Senosios Varėnos kaimo gatvių pavadinimai

Merkinės miestelio gatvių pavadinimai 

Valkininkų miestelio gatvių pavadinimai

Marcinkonių kaimo gatvių pavadinimai


Varėnos vardo kilmė

 

Aiškinant Varėnos vardo kilmę, reikia priminti dviejų gyvenviečių, anksčiau vadinamų Varėna I ir Varėna II, istorijos pradžią. Rašytiniuose šaltiniuose Varėna minima 1413 m. Istorikai jau neabejoja, kad Varėnos žemėje XV a. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaras ir pilis, kurioje jis su savo dvariškiais praleisdavo daug laiko. Varėnos dvare Vytautas parašė nemažai laiškų įvairių valstybių vadovams. Pirmasis jų rašytas 1413 m. Laiške Kryžiuočių ordino magistrui pažymima, kad jis rašytas „naujajame medžioklės dvare, vadinamame Varėna, greta Merkio upės". Daugelyje kitų laiškų taip pat nurodoma, kad jie rašyti Varėnoje. Istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad pilies ir dvaro būta Varėnės ir Merkio santakos kyšulyje. Prie šių upių įsikūrusi gyvenvietė vėliau davė vardą ir dabartiniam Varėnos miestui. Tiesiant Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, už keturių kilometrų į pietus nuo Merkio 1862 m. buvo pastatyta Varėnos geležinkelio stotis, prie kurios išaugo nauja gyvenvietė. Vėliau prie Merkio esanti gyvenvietė buvo pavadinta Varėna I, o naujesnė - Varėna II. Šiuo metu senoji gyvenvietė vadinama Senąja Varėna, o Varėna II - Varėnos miestu.

Daugelis autorių, rašiusių apie Varėną, miesto vardą sieja su įvairiais padavimais. Kalbininkas A. Vanagas rašo, kad miesto vardas kilo iš upės, prie kurios kūrėsi Varėna, vardo Varėnà (dab. Varė́nė). Tai įprastas gyvenamųjų vietų vardų darybos būdas lietuvių kalboje.

Kirčiavimas. Dažnai Varėnos vardą kirčiuojame netaisyklingai. Reikėtų įsidėmėti, kad mūsų miesto vardas kirčiuojamas pagal trečiąją kirčiuotę: Varė, Varėnõs, Varė́nai, į Varė́ną, ties Varė́na, Varėnojè̀. Labai lengva išmokti pagal žodžio galvà kirčiavimą.

 

 

Pagal A. Vanago „Lietuvos miestų vardai"(Vilnius, 1996 ), Vietovardžių žodyną (Vilnius, 2002), R. Žepkaitės „Varėna istorijos kelyje" (Mintis, 2002) parengė vyr. specialistė kalbos tvarkytoja Genė Palevičienė


 

Merkinės ir Valkininkų vardų kilmė

ir kirčiavimas

Merkinė

 

Vietovardžio kilmė. Merkinė yra viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje. Pirmą kartą ji minima 1377 m., kai kryžiuočiai nusiaubė Merkinės pilį. Merkinę randame 1551 m. Lietuvos miestelių sąraše. Žygimantas Augustas 1556 m. Merkinei pakartotinai suteikė Magdeburgo teises. Nuo XVI a. minimas Merkinės dvaras ir seniūnija.

                      Senieji vardo paminėjimai istorijos dokumentuose gana panašūs: Merken 1377 m., Merkenpil 1377 m., Merkin 1393 m., Merkinpille 1391 m., Merkyn 1394 m.

                      Vardo kilmė aiški - tai priesagos -inė vedinys iš upės vardo Merkys. Tokios darybos gyvenamųjų vietų vardų  lietuvių kalboje žinoma ir daugiau.

                      Kirčiavimas. Vietovardis kirčiuojamas pagal antrąją kirčiuotę: Merkìnė, Merkì̀nės, Merkìnei, į Merkì̀nę, ties Merkinè, Merkìnėje.

 

Valkininkai

 

Vietovardžio kilmė. Gyvenvietė žinoma nuo XIV a. 1418 m. minimas Valkininkų dvaras ir miestelis, 1503 m. - valsčius, 1516 m. - miestas, 1571 m. gavo Magdeburgo teises.

                      Vardo kilmė nėra aiški. Dėl vardo galima pasakyti, jog jis turi priesagą -inink- bei šaknį valk-. Tarmėje žinomi ir kiti variantai - Valkinỹkai, Valkinỹkas. Kaip rodo 1503 m. užrašymas Walkininki, priesaga -inink-, matyt, yra gana sena. Tačiau, ką pradžioje reiškė šis priesagos -inink- (-inyk-) vedinys, pasakyti sunku. Galima tik spėti, kad jis greičiausiai sudarytas iš kokio kito vietovardžio su šaknimi valk-. Pietų Lietuvai ypač būdingi priesagos -inink- vediniai iš vandenvardžių. Tačiau nei upės, nei ežero, vardu Valka, Valkys ar pan. arti Valkininkų nežinoma. Todėl beliktų manyti, jog Valkininkai yra priesagos vedinys iš kokios kitos vietos - balos, miško, pievos ar pan. - vardo. Tokių vardų Pietų Lietuvoje daugybė: Valkà ganykla (apie Rudnią), pieva (apie Varėną), laukas (apie Vydenius) ir pan. Suprantama nustatyti, iš kurio konkrečiai šių ar kitų vietų vardų susidarė vardas Valkininkai, neįmanoma.

Kirčiavimas. Vietovardis kirčiuojamas pagal antrąją kirčiuotę: Valkiniñkai, Valkiniñkų, Valkiniñkams, į Valkininkùs, ties Valkiniñkais, Valkiniñkuose.

 

Pagal A. Vanago „Lietuvos miestų vardai" (Vilnius, 1996 ) ir Vietovardžių žodyną (Vilnius, 2002) parengė vyr. specialistė kalbos tvarkytoja Genė Palevičienė.


 Kaimų vardų kilmė  

 

Ašašninkų kaimo vardo kilmė

 

   Marcinkonių seniūnijoje, pačiuose Varėnos rajono pietuose, prie Baltarusijos sienos, yra Ašašninkų kaimas. Šis kaimas garsėja dėl šnektos ypatybių. Pati šnekta priklauso pietų aukštaičių tarmei. Kalbininkams ji gerai žinoma dėl vadinamojo priebalsių porų s, z ir š, ž painiojimo, pvz.: zmogus „žmogus", asarukas „ešeriukas", silas „šilas". Ši ypatybė laikoma čia gyvenusios jotvingių genties kalbos reliktu.

   O iš kur kilo kaimo vardas Ašašninkai? Lietuvos vietovardžių žodyno I tome (p. 195), kurį 2008 metais išleido Lietuvių kalbos institutas, aiškinama, kad kaimo vardas Ašašninkai kilęs iš istorizmo ašašninkas (ašašnykas), kuriuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vadinami tam tikros valstybės tarnybos pakopos žmonės, saugoję miškus ar pan. (remiamasi kalbininko V. Ambrazo surinktais nepublikuotais duomenimis).

 

Kuo įdomus Babriškių kaimo vardas

 

   Varėnos rajono Babriškių kaimas gerai žinomas rajono gyventojams. Pro jį daugeliui tenka važiuoti, nes netoli kaimo yra didelė kryžkelė, nuo kurios šakojasi keliai į Varėną, Alytų, Vilnių. Ją žmonės ir vadina Babriškių kryžkele. Žmones traukia kaime esanti jauki Šv. arkangelo Mykolo bažnytėlė. Įdomu, kad šį kaimą tiek rajono gyventojai, tiek svečiai dažnai vadina ir Babriškės, ir Bobriškės. Kodėl kaimo vardas turi kelis variantus? Kokia gali būti vardo Babriškės kilmė?

   Kalbininkai jau seniai tyrinėja vietovardžius, jų kilmę. Lietuvių kalbos institutas pradėjo leisti Lietuvos vietovardžių žodyną. Šio žodyno I tome (A-B, p. 286), kuris išleistas 2008 metais, randame įvairiose Lietuvos vietovėse esančių kaimų, upių, ežerų pavadinimų, kurių šaknis babr-: kaimai Babrai, Babriškės, Babrynas, pelkė Babrynė, ežeras Babrinis, upė Babrūnė ir kt. Žodyne aiškinama, kad tokių pavadinimų „kilmė ne visai aiški: dažniausiai, matyt, iš lietuvių kalbos žodžio babras. Tai toks graužikų būrio brangiakailis žvėrelis." Reikia plačiau paaiškinti, kad minimas tas pats gyvūnėlis, kuris vadinamas bebru. Šiam gyvūnui pavadinti lietuvių kalboje buvo vartojamas ir žodis babras. Mokslininkai šį žodį užrašė iš gyvosios žmonių kalbos. Manoma, kad jis galėjo būti vartojamas ir dzūkų tarmėje, nes buvo užrašytas vietovėje apie Leipalingį. Žodis yra Lietuvių kalbos žodyno I tome, p. 539.

   Lietuvos vietovardžių žodyne taip pat aiškinama, kad „kita vertus kai kurie vietovardžiai, ypač gyvenamųjų vietų vardai, galėtų būti kilę iš asmenvardžių Babras, Babrys, plg. pavardes Babraitis, Babrauskas, Babravičius."

  Kyla klausimas, kodėl kalboje dar tebevartojama forma Bobriškės. Vietovardžius tyrinėjantys kalbininkai teigia, kad formos su bobr- galėjo atsirasti dėl slavų kalbų įtakos, plg. rus. bobr „bebras". Bobriškės (Bobryšky) - suslavinta forma. Oficiali lietuviška vardo forma - Babriškės. Taigi kaip visai lietuvių kalbai, taip ir kaimų vardams įtaką darė kitos kalbos.

   Kirčiavimas. Babškės (2), Babškių, Babškėms, į Babriškès, ties Babškėmis, Babškėse.

 

Iš kur kilo Rudnios kaimo vardas

 

   Varėnos rajone, tarp miškų, abipus Ūlos upės, įsikūręs Rudnios kaimas. Kaimas pasižymi gamtos gražumu, įvairumu, įdomia istorine praeitimi. Čia rastais senaisiais archeologijos paminklais domėjosi jau XIX a. archeologai. Įdomi ir kaimo vardo atsiradimo istorija. Iki XVIII a. vidurio Rudnia buvo vadinama Ūlos vardu, o Ūlos upė ties Rudnia buvo vadinama Dubu. Kai kuriuose dokumentuose Rudnia dar vadinama Venglone. Ūlos vardo pakeitimas į Rudnią siejamas su geležies liejykla, veikusia XVIII a. Geležiai gaminti buvo naudojama vietinė balų rūda, kasta Pajurkių pievose ir ties Bieliūnais, palei Nočios upelį. Rūdą gabeno vežimais į Rudnios liejyklą. XVIII ir XIX a. visas kaimo gyvenimas buvo susijęs su geležies liejykla. Šiandien liejyklos laikus mena tik užtvanka, virš kurios pastatytas tiltas.

 


 

Seniūnijų pavadinimų

kirčiavimas

 

 

Seniūnija

Kirčiavimas

Kirčiuotė

 

1.

 

Jakė́nų seniūni

Jakė́nai, Jakė́nų, Jakė́nams, į Jakė́nus, ties Jakė́nais, Jakė́nuose 

 

 

1 kirčiuotė

 

2.

 

Kaniavõs seniūni

Kaniavà, Kaniavõs, Kaniãvai, į Kaniãvą, ties Kania, Kaniavo  

 

 

4 kirčiuotė

 

3.

 

Marcinkonių̃ seniūni

Marcinkónys, Marcinkonių̃, Marcinkónims, į Marcinkónis, ties Marcinkónimis, Marcinkony  

 

 

3 kirčiuotė

 

4.

 

Matùizų seniūni

Matùizos, Matùizų, Matùizoms, į Matùizas, ties Matùizomis, Matùizose 

 

 

1 kirčiuotė

 

5.

 

Merkìnės seniūni

Merkìnė, Merkìnės, Merkìnei, į Merkìnę, ties Merki, Merkìnėje 

 

 

2 kirčiuotė

 

6.

 

Valkiniñkų seniūni

Valkiniñkai (ne Val̃kininkai), Valkiniñkų, Valkiniñkams, į Valkininkùs, ties Valkiniñkais, Valkiniñkuose 

 

 

2 kirčiuotė

 

7.

 

Varėnõs seniūni

Varėnà (ne Varė́na), Varėnõs, Varė́nai, į Varė́ną, ties Varė́na, Varėno 

 

 

3 kirčiuotė

 

8.

 

Vydenių seniūni

Vydeniai, Vydenių, Vydeniams, į Vydeniùs, ties Vydeniais, Vydeniuose 

 

 

2 kirčiuotė

 


Varėnos rajono savivaldybės vietovardžiai

 

Šiame skyrelyje pateikiame Varėnos rajono savivaldybės gyvenamųjų vietų vardus. Jie sudėti pagal seniūnijas ir sukirčiuoti. Vietovardžiai rašomi vardininko linksniu. Skaičiai, parašyti skliausteliuose prie vietovardžių, reiškia kirčiuotę. Santrumpa k. žymi kaimą, mstl. - miestelį, m. - miestą, vs. - viensėdį.. Kaip reikia kirčiuoti kitus linksnius, daugumą vietovardžių galima rasti Lietuvių kalbos instituto parengtame internetiniame „Vietovardžių žodyne" adresu http://www.lki.lt/ arba „Vietovardžių žodyne" (Vilnius, 2002).

 

Šaltiniai

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo". Valstybės žinios, 1997, Nr. 86-2181.

Vietovardžių žodynas. Vilnius, 2002.

Lietuvos TSR administracinio teritorinio suskirstymo žinynas. Vilnius, I d., 1974, II d. 1976.

Vietovardžių kirčiavimo žodynas (sud. Marija Razmukaitė, Vytautas Vitkauskas), Vilnius, 1994.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006  m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. N-8 (109). Valstybės žinios, 2006, 123-4669.

 

                               Parengė vyr. specialistė kalbos tvarkytoja Genė Palevičienė

 

Jakėnų seniūnijos vietovardžiai

Kaniavos seniūnijos vietovardžiai

Marcinkonių seniūnijos vietovardžiai

Matuizų seniūnijos vietovardžiai

Merkinės seniūnijos vietovardžiai

Varėnos seniūnijos vietovardžiai

Valkininkų seniūnijos vietovardžiai

Vydenių seniūnijos vietovardžiai


 

Varėnos miestų partnerių vardai

 

 

                 Varėna jai seniai bendradarbiauja su kai kuriais Europos šalių miestais, miesteliais, savivaldybėmis. Jų pavadinimus tekdavo vartoti viešojoje kalboje, rašyti dokumentuose, interneto svetainėje, tačiau dažnai būdavo neaišku, kaip taisyklingai parašyti nelietuviškus vietovardžius.

                      Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva 2006 m. pradėtas leisti Pasaulio vietovardžių žodynas. Jis skirtas pasaulio vietovardžių vartosenai, ypač rašybai, vienodinti. Jau išleistoje daugiatomio žodyno pirmoje dalyje „Europa" yra teikiama apie 40 000 vietovardžių. Čia pateikiamos originalios ir sulietuvintos vietovardžių formos. Šiame žodyne randame ir užsienio miestų, miestelių, su kuriais bendradarbiauja Varėnos rajono savivaldybė, vardus. Lietuviškuose tekstuose abiejų formų rašyti nebūtina. Užtenka lietuviško varianto. Sulietuvinti vietovardžiai linksniuojami, pvz.: Gibai, Gibų, Gibams, Gibus, Gibais, Gibuose. Vietovardžių vardininko linksnis rašomas taip:

Bálvai  (Balvi), Latvija,

Bartošýcė  (Bartoszyce), Lenkija,

Gibaĩ  (Giby), Lenkija,

Gižýckas  (Gižycko), Lenkija,

Mikoláikos  (Mikolajki), Lenkija,

Šèmudas  (Szemud), Lenkija,

Ščiùtinas, Ščiùčinas  (ba Шчучын, ru Щучин), Baltarusija,

Skiùrupas  (Skurup), Švedija,

Preñclau  (Prenzlau), Vokietija,

Trebìnas  (Trebbin), Vokietija,

Ùsteris  (Uster), Šveicarija,

Ùkermarka  (Ukermark), Vokietija,

Mozū̃rai  (Mazury), Lenkija,

Mozū̃rija  (Mazury), Lenkija,

Palénkė  (Podlasie), Lenkija,

 

Parengė vyr. specialistė kalbos tvarkytoja Genė Palevičienė

 


 Varėnos miesto gatvių pavadinimai

 

 

1. Alytaus g.

2. Aušros g.

3. Ąžuolų g.

4. J. Basanavičiaus g.

5. Birutės g.

6. M. K. Čiurlionio g.

7. Dainavos g.

8. Dzūkų g.

9. Gedimino g.

10. Geležinkelio g.

11. Girios g.

12. Glėbo g.

13. Grūdos g.

14. Kadagių g.

15. Kęstučio g.

16. V. Krėvės g.

17. Laisvės g.

18. Lakštingalų g.

19. Lavyso g.

20. Liepų g.

21. Ligoninės g.

22. Marcinkonių g.

23. Mechanizatorių g.

24. Melioratorių g.

25. Mergežerio g.

26. Merkio g.

27. Miškininkų g.

28. Miškų g.

29. Mitriškių g.

30. Parko g.

31. Perlojos g.

32. Pramonės g.

33. Pušyno g.

34. Pušyno skg.

35. Ramioji g.

36. Rudnios g.

37. Savanorių g.

38. Smėlio g.

39. A. Smetonos g.

40. Spaustuvės g.

41. Sporto g.

42. Statybininkų g.

43. Šilo g.

44. Šiltnamių g.

45. Transporto g.

46. Trumpoji g.

47. Tvenkinio g.

48. Ūlos g.

49. Vasario 16-osios g.

50. Viržių g.

51. Vytauto g.

52. Z. Voronecko g.

53. Zervynų g.

54. Žalioji g.

55. Žiedo g.

56. Žiežulio g.

57. Žiūrų g.

Senosios Varėnos kaimo gatvių pavadinimai

 

 

1. Antakalnio g.

2. Beržų g.

3. Ievų g.

4. Medelyno g.

5. Mitriškių g.

6. Mokyklos g.

7. Paparčių g.

8. Paupio g.

9. Pievų g.

10. A. Ryliškio g.

11. Rūtų g.

12. Sakų g.

13. Stadiono g.

14. Šlaito g.

15. Tilto g.

16. Užumelnyčio g.

17. Varėnės g.

18. Varpilės g.

19. Vilniaus g.

20. Vytauto g.

 

 

 

varena.lt paskelbtą informaciją galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik nurodžius varena.lt interneto svetainę kaip šaltinį.
senrude
s
Grįžti į pradinį puslapįEl. paštas
Apklausa

Ar reikėtų pertvarkyti eismą Varėnos miesto Vytauto gatvėje, vietoje dviračių juostų, įrengiant dviračių taką?

 
 
 
s

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vytauto g. 12, 65184 Varėna, tel. (8 310) 31 500, faks. (8 310) 51 200, el.p. info@varena.lt.
 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188773873

s

Sprendimas: Fresh Media
Naudojama EasyWeb 3.0 sistema